Kai technologijos padeda augti: ką atskleidė „Vedlių“ eksperimentas?
Kaip keičiasi informatikos pamokos, kai klasėje atsiranda „Vedlių“ turinys? Ar mokytojui tampa lengviau planuoti ir vesti pamokas? Ar platforma skatina mokinių įsitraukimą ir savarankiškumą? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojome kartu su švietimo tyrėjų komanda, 2024-2025 mokslo metais įgyvendinę pirmąjį tokio masto „Vedlių“ poveikio tyrimą. Per tris mėnesius atlikta 177 mokytojų apklausa, 12 išsamių interviu ir 30 pamokų stebėjimų visoje Lietuvoje. Tyrimas padėjo atskleisti, kaip iš tiesų „Vedliai“ veikia klasės gyvenimą – nuo mokytojo elgesio iki mokinių savijautos ir pažangos.
8/12/20253 min read
Mokinių potencialas atsiskleidžia per technologijas ir kūrybos laisvę
Tyrime stebėtos pamokos parodė, kad mokiniai geriausiai mokosi tada, kai jiems suteikiama ne tik aiški struktūra, bet ir erdvės veikti savarankiškai. Čia į pagalbą ateina „Vedlių“ pratybos. Nuo skaitmeninio raštingumo iki programavimo ir dirbtinio intelekto – skaitmeninės pratybos 1-10 klasių mokinius net per sudėtingiausias užduotis lydi pažingsniui, leidžia dirbti savarankiškai ir savo tempu.
Dirbdami su „Vedlių“ pratybomis mokiniai gali rinktis sprendimo būdus, išbandyti – ir klysti – be baimės. Tyrimas parodė, jog tokiose pamokose auga ne tik pasitikėjimas savimi, bet ir vidinė motyvacija mokytis. Emociškai saugi, kūrybiška aplinka leidžia mokiniams kurti sprendimus, apie kuriuos iš anksto nebūtų pagalvoję.
„Mokinys iš karto labiau įsitraukia, kai jaučia, jog gali rinktis, kaip kurti, atlikti projektą. Ir iš karto daug įdomiau, nes „aš pasirinkau“, – atsiliepdama apie pratybų naudą pastebėjo viena mokytoja.
Technologijos šiuo atveju – ne triukas, o priemonė. Kai mokiniai programuoja, modeliuoja, testuoja savo idėjas realiu laiku, žinios tampa patiriamos. Kūrybiškos užduotys, aiškūs pavyzdžiai ir galimybė kurti savo projektus keičia pačią mokymosi logiką. Kaip tik tai tyrėjai įvardijo kaip vieną iš pagrindinių veiksnių, leidžiančių mokiniams patirti sėkmę – ne todėl, kad jiems kažkas pasakė teisingą atsakymą, o todėl, kad jie patys jį atrado.
Savaime įtraukiantis turinys
Kai turinys įdomus, aiškus ir aktualus, motyvacija kyla ne iš prievartos, o iš vidinės traukos. „Vedlių“ turinys aprėpia visą informatikos spektrą pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas – nuo pirmųjų žingsnių kompiuterinio raštingumo srityje iki pažangesnių temų, tokių kaip „Python“ programavimas ar dirbtinio intelekto pradmenys. Kiekviena pamoka sukurta taip, kad mokinys ne tik išmoktų techninių įgūdžių, bet ir juos taikytų spręsdamas kūrybines, praktines užduotis.
Mokinys džiaugiasi pamokos rezultatu.
Anetos Michalkevič fotografija.
Mokiniai:
kuria interaktyvius atvirukus ir animacijas naudodami „Scratch“ ir kitus įrankius;
modeliuoja objektus 3D aplinkose, kartais net spausdina juos 3D spausdintuvu;
programuoja savo žaidimus, simuliacijas ar istorijas;
mokosi saugiai naudotis slaptažodžiais, naršyti, tvarkyti failus, suprasti, kaip veikia debesų technologijos;
analizuoja duomenis ir automatizuoja veiksmus naudodami „Python“, o pažangesniuose lygiuose – kuria paprastus DI sprendimus.
Tyrime stebėtos pamokos atskleidė, kad dirbdami su „Vedlių“ turiniu mokiniai įsitraukia natūraliai – jiems smalsu išbandyti, suprasti, sukurti kažką savo. Dauguma mokytojų pastebėjo, kad mokiniai dažniau kelia klausimus, siūlo idėjas, dalinasi atradimais su klasės draugais. Tokios emocinės reakcijos – šypsenos, šūksniai, pasididžiavimas – tapo vienu iš akivaizdžiausių įsitraukimo ženklų.
„Kai kas tyliai dainelę dainuoja. Kiti nori pasakyti, pasidalinti, pažiūrėti aplinkui. Atrodo tikrai įsitraukę.“, – pasakojo viena iš tyrime dalyvavusių mokytojų.
Šis įsitraukimas gimsta ne iš išorinio spaudimo, o iš paties turinio patrauklumo – kai užduotis suprantama, o rezultatas matomas. Kuo aiškesnis tikslas ir įdomesnis būdas jį pasiekti, tuo didesnė tikimybė, kad mokinys įsitrauks į mokymąsi iš vidaus. Toks vidinės motyvacijos augimas tampa esminiu veiksniu, lemiančiu tvarią pažangą ir norą mokytis ne tik dėl pažymio, bet dėl pačios patirties.
Tyrimo metu suformuluotos pagrindinės „Vedlių“ vertės mokytojams
Didžiausia vertė mokytojui – lengvesnis pasiruošimas ir sklandi pamoka
Tyrimas atskleidė, kad dirbant su „Vedlių“ platforma mokytojo pasiruošimas tampa žymiai efektyvesnis. Visa reikalinga medžiaga – nuo teorijos iki užduočių ir vaizdo įrašų – pateikiama vienoje vietoje, aiškia seka. Mokytojai, kurie pamokai ruošiasi su „Vedlių“ turiniu, nurodė, kad jaučiasi tvirčiau, mažiau blaškosi, o pamokos metu gali skirti daugiau dėmesio mokiniams, o ne techninėms detalėms.
„Vedliai“ man palengvina turbūt 90 procentų darbo ir sutaupo begalę laiko – visa informacija yra sukoncentruota, tiesiog ateinu į klasę ir galiu dirbti.“, – dalijosi tyrime dalyvavę mokytojai.
Tokia aiški struktūra padeda ne tik planuoti laiką, bet ir sumažina stresą pačioje pamokoje. Mokytojai įvardijo, kad su „Vedliais“ jie gali būti labiau „čia ir dabar“ – stebėti, kaip sekasi mokiniams, reaguoti į jų poreikius, dirbti diferencijuotai. Kai nebereikia visiems aiškinti to paties, atsiranda daugiau erdvės refleksijai, individualiai pagalbai ir tikram ryšiui su klase.
„Kai jau buvo įpratę dirbti su „Vedliais“, aš galėjau pamokos metu daugiau stebėti, padėti, gilintis, o ne visiems aiškinti tą patį“, – pastebėjo viena pedagogė, kalbėdama apie savo mokinius.
Tyrimą inicijavo ir įgyvendino UAB „Vedliai“ kartu su VU ir Vilnius TECH švietimo tyrėjomis – dr. Dovile Stumbriene, dr. Tatjana Jevsikova, dr. Margarita Gedvilaite-Kordušiene ir Laura Kilde. Tyrimas buvo vykdomas 2024 m. spalio – 2025 m. sausio mėnesiais, pasitelkiant mišrų – kiekybinį ir kokybinį – tyrimo dizainą. Veiklos finansuojamos įgyvendinant bendrai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „UAB Vedliai MTEP veiklų įgyvendinimas kuriant mokymosi asistentą“ Nr. 02-020-K-0017.